Garso įrašai virto tekstais

„Spaustuvėje gimė dar vienas gražus projektas: garso įrašai virto tekstais “

Gyvename laikais, kai esame laisvi rinktis įvairiausias informacinio ir pramoginio turinio formas: bėgiojant klausyti muzikos ausinėse, žiūrėti filmus planšetėse, o pavargus nuo ekranų atsiversti knygą ir grįžti prie kažko natūralaus mūsų juslėms. Šiandien turinys ne tik laisvai pasiekiamas, patogus naudoti, bet ir papildantis vienas kitą, prisitaikęs prie skirtingų vartotojų poreikių bei gyvenimo ritmo. Įvairiausios turinio formos sąveikauja, leisdamos pasiekti platesnes auditorijas.

Tinklalaidės (angl. podcast) „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ autorė Urtė Karalaitė praėjusių metų pabaigoje į pasaulį išleido kišeninių knygų seriją, kurioje kviečia skaityti netikėčiausius, įkvepiančius ir gilius pokalbius su įdomiais pašnekovais. Projektas ypatingas tuo, kad tinklalaidėse nuskambėję pašnekesiai nugulė į kišeninių knygų puslapius – garso įrašo formato nepasiekiantys vartotojai turės galimybę paklaidžioti po įsimintiniausių pokalbių įkvėptus puslapius. Apie šio projekto gimimą, įkvėpimo šaltinius bei garso įrašus, virtusius tekstais, kalbamės su autore Urte Karalaite.

Papasakokite šiek tiek apie tinklalaidę: kada ir kaip gimė jos idėja? Kas padiktavo projekto stilių?
„Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ tinklalaidės formate gimė 2018 birželį, kai įrašėme pirmą pokalbį su Giedrium Širka iš grupės „Golden Parazyth“. Šie pokalbiai gimė iš asmeninio suvokimo, kad daugiausiai galime išmokti iš kitų žmonių, įsiklausydami į jų mintis, įsigilindami į jų pasaulio matymą, diskutuodami ir net nepritardami jiems. Kasdienybėje ne visi turime galimybių sutikti daug skirtingų asmenybių, kurių kiekvienas atneštų vertingų įžvalgų, taip šie tinklalaidės pokalbiai tampa augti ir tobulėti padedančiais susitikimais.

Galima sakyti, kad projekto varikliukas yra išskirtiniai pašnekovai. Koks kelias iki jų? Kaip jų ieškote?
Taip – pašnekovai ir drąsios, aktualios temos. Pašnekovų ieškau įvairiausiais būdais, visuomet esu „pastačiusi ausis“ – stebiu socialines medijas, skaitau interviu, žiūriu laidas, dalyvauju renginiuose, kuriuose renkasi įdomios asmenybės, einu net į keisčiausius seminarus/konferencijas universitetuose ar kažkokiose organizacijose, klausinėju draugų ir pažįstamų. Dažniausiai tiesiog pajuntu, kad šitas žmogus ir jo/jos liečiamos temos yra svarbios ar kelia mano smalsumą, taip ir susipažįstame.

Kaip vyksta pasiruošimas pokalbiui? Kokia Jūsų rutina?
Pokalbio pasiruošimo rutina susidaro iš įvairių šaltinių stebėjimo ir informacijos rinkimo apie pašnekovą ir galimas tems. Priklausomai nuo turimo laiko, dažnai įtraukia ir pašnekovų socialinių medijų turinio peržvelgimą, tai padeda susidaryti įspūdį, kokie tai žmonės, kas jiems svarbu, kaip jie bendrauja. Man svarbu priartėti prie pašnekovo įvairiais lygmenimis.
 

Neseniai dalis pokalbių nugulė į spaudą. Papasakokite plačiau apie šį projektą bei kaip gimė jo idėja.
Kažkuriuo metu pajutau apmaudą, kad tinklalaidės turinį ir kai kuriuos ypač vertingus pokalbius pasiekia tik tie, kuriems tinka audio formatas ir tai kažkiek apriboja auditoriją. Be to, man pačiai patinka skaityti pokalbius, manau, tai šiek tiek neišnaudotas formatas – pati pokalbio forma paverčia turinį lengvesniu, geriau suprantamu, aiškesniu ir sklandžiau 'vartojamu', tačiau savo temomis ir pločiu interviu nebūtinai yra nevertingas. Apmasčiusi tai iš įvairių perspektyvų, nusprendžiau, kad verta pabandyt 5 ypač ryškius pokalbius paversti tekstais ir kišeninėmis knygomis kasdieniam skaitymui.

Labai patogus leidinių formatas bei spalvingai ryškus dizainas. Kas tai įkvėpė?
Kišeninių knygų Lietuvoje beveik nėra, labai to pasigendu. Nors iš vienos pusės tai gali skambėti kaip nevertingas, prastos, pigios spaudos leidinys skaitymui traukinyje, norėjosi sukurti būtent priešingą objektą – patogų skaitymui prie kavos, keliaujant ir pan., tačiau tuo pačiu neatsilikti vizualine bei turinio kokybe. Aš asmeniškai mėgstu objektų taktiliškumą, todėl maža knyga man tampa artimesne, ji būna arčiau mūsų, dažniau su mumis, nereikalauja atsisėdimo prie stalo, kaip kad didelės, storos knygos sunkiais viršeliais prašosi. Tokias knygas praktiškai pradėjau tyrinėti pamėgusi Penguin leidyklos leidinius, jie turi daugybę kišeninių knygų serijų. Mūsiškė serija dar šiek tiek kompaktiškesnė. Na, o spalvas įkvėpė sezoniška tamsa. Kadangi publikavome knygas žiemos padžioje, tamsiausiu metų laikotarpiu, mąstydama apie knygų serijos apipavidalinimą supratau, kad kaip ir šie pokalbiai knygų viduje, taip ir patys viršeliai turi skleisti šviesos, vilties ir pokyčio nuotaiką.

Kokie planai ateičiai? Ar daugiau pokalbių bus galima rasti popieriniame formate?
Taip, turime planą reguliariai pildyti ir plėsti šią knygų seriją. Dabar jau matome, kad auditorijai tokia serija tikrai pasirodė įdomi ir reikalinga, tad ketiname kasmet publikuoti naujas knygas.

Kur ir kaip galima įsigyti leidinių rinkinį?
Šiuo metu knygų rinkinį galima rasti mūsų el. parduotuvėje karalaite.com/parduotuve bei popup.lt platformoje. Taip pat jis jau spėjo atsirasti ir MO muziejaus parduotuvės lentynose, tačiau karantino metu, deja, ši vieta nėra prieinama pirkėjams.

Dažnai juokaujama, kad spauda ir spaudos paslaugos jau praeitis. Koks Jūsų požiūris ir santykis su spauda?
Aš labai mėgstu spaudą – man tai ne tik estetiškas objektas, bet ir turintis daugiau pločio, dimensijų. Kaip ten bebūtų, nesipriešinu laikmečiui ir suprantu, kad formatai keičiasi, atsiranda daugiau elektroninio, audio turinio. Visgi nemanau, kad knygos yra praeitis, jų vartojimas, žinoma, keisis ir jau keičiasi, todėl bent man atrodo svarbu pagalvoti ir apie besikeičiantį skaitytoją. Šiuo atveju, tą ir bandžiau padaryti – sukurti patogų leidinį kasdieniam šiuolaikiniam žmogui, ne pataikauti jam, bet išgirsti jo poreikius.

Daugiau apie Urtės Karalaitės tinklalaidę „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ ir kišeninių knygų projektą galite rasti čia.